Į PAMARĮ
Šįkart Molėtų TAU klausytojų vasaros kelias vedė link pajūrio – į Mažosios Lietuvos žemes, kad susipažinti su paslaptingųjų lietuvininkų, taip sodriai ir pagarbiai aprašytų Ievos Simonaitytės, praeitimi, garbingais ir skaudžiaisiais istorijos faktais, dabartiniu gyvenimo būdu ir, be abejo, gamtos didybe ir grožiu.
Iš sparčiai augančio Šilutės miesto gidės išgirdome tokių negirdėtų ne tik prūsų likimo, bet ir XX a. vidurio istorijos faktų, kokių neskaitėme nei istorijos vadovėliuose, nei oficialioj spaudoj. Pasirodo, baigiantis Antrajam Pasauliniam karui visi miesto gyventojai turėjo pasitraukti. Fronto mieste nebuvo, jame liko nesugriauti namai, butai, pilni visokio užgyvento gėrio, ir 7 vietiniai gyventojai. Pasitraukusiųjų dauguma prie Gdansko nuskandintuose laivuose žuvo, kiti į namus niekada negrįžo ir tuščiuose lietuvininkų namuose okupantai labai greitai apgyvendino atėjūnus…
Užtat gamta šiam kraštui labai dosni. Kasmet didieji potvynio vandenys užlieja pievas ir kelius, bet vasarą atlygina sodriomis pievomis, kuriose jau iš pat ryto matėme tūkstantines sočių gulinėjančių juodmargių galvijų bandas.
Aplankę Rusnę ir Atmatos krantinėje stovintį paminklą Indijos tautos tėvui Mahatma Gandžiui ir jo bendražygiui, Rusnės sūnui Hermanui Kalenbachui, skubame į Mingės kaimą, kur pagrindinė gatvė – Minijos upė.
O tada pasijuntame labai laukiami svečiai Ventės Rago ornitologinėje stotyje. Kodėl labai laukiami? Ogi iš tolo mums moja vienas žymiausių Lietuvos ornitologų Vytautas Jusys. Dabar jis žinomas mokslininkas, keliolikos ornitologijos knygų autorius, bet dauguma kelionės dalyvių ir buvusių mokytojų jį prisimena kaip smalsų guvų vaikinuką iš Šeštokiškių, kuris jau nuo šeštos klasės išbraidžiojo Siesarties pakrantes ir krūmynus taip pradėdamas savo draugystę su paukščiais. Jis ne tik rodo didžiausius pasaulyje paukščių gaudymo tinklus, bet… mūsų laukia susigavęs kelis paukštukus, kurių žiedavimą tuoj pat pademonstruoja ir įdavęs savo buvusiai mokytojai St. Šilinskienei į rankas liepia jį paleisti. Paukštelis suplasnoja ir nusklendžia link marių…
Vakare lydim saulę į jūrą, kad sutiktume dar vieną pramingą dieną…
Aldona Baranauskienė
